IRT – Tikimybinė testų teorija – yra matematinis pagrindas, padedantis mokinio atsakymus interpretuoti kartu su uždavinių ypatybėmis. Visa atsakymų seka suteikia informaciją, iš kurios apskaičiuojamas mokinio gebėjimų įvertis.
IRT modeliuose gali būti vertinamas uždavinio sunkumas, jo skiriamoji geba ir atsitiktinio spėjimo tikimybė. Šios ypatybės padeda suprasti, kiek informacijos konkretus atsakymas suteikia apie mokinio gebėjimus.
Kaip ir kiekvienas matavimas, gebėjimų įvertis turi neapibrėžtumą: kuo daugiau informatyvių atsakymų surenkama, tuo mažesnė įverčio paklaida. Protau įverčiai pateikiami bendroje skalėje, todėl galima lyginti rezultatus tarp mokinių ir klasių bei stebėti pokytį tarp sesijų.
IRT padeda įvertinti:
uždavinio sunkumą;
uždavinio skiriamąją gebą – kiek informatyviai jis padeda atskirti skirtingus gebėjimų įverčius;
atsitiktinio spėjimo tikimybę, kai ją numato taikomas modelis;
mokinio palyginamą gebėjimų įvertį, remiantis visa atsakymų seka.
Protau rezultatų apdorojimas taip pat apima įgūdžių analizę ir tobulėjimo planą. Jie papildo IRT gebėjimų įvertį konkrečiomis mokymosi kryptimis.
