Tradiciniame fiksuotame teste visi mokiniai gauna tą patį užduočių rinkinį. Tai suteikia paprastą palyginimo pagrindą, tačiau vienodas klausimų sudėtingumas ne visiems surenka vienodai informatyvius duomenis: daliai mokinių užduotys gali būti per lengvos, kitiems – per sunkios.
Kai testas turi aprėpti platų gebėjimų diapazoną, jam dažnai reikia daugiau klausimų. Vis tiek gali likti neaišku, ką mokinys jau moka, o kuriems įgūdžiams dar reikia dėmesio. Vienas pažymys ar teisingų atsakymų procentas ne visada atskleidžia, kaip rezultatas susijęs su konkrečių uždavinių sunkumu.
Fiksuoti testai išlieka naudingi, kai svarbu visiems pateikti vienodas užduotis. Adaptyvus testavimas papildo šį modelį: dalis klausimų gali būti bendri palyginamumui ir temų balansui, o kita dalis parenkama pagal mokinio atsakymus.
Pagrindiniai fiksuoto testo ribotumai:
Vienoda užduočių seka. Ji ne visada vienodai informatyvi skirtingų gebėjimų mokiniams.
Didesnis klausimų poreikis. Plačiam gebėjimų diapazonui įvertinti dažnai reikia ilgesnio testo.
Ribotas paaiškinimas. Galutinis procentas neparodo viso atsakymų ir uždavinių konteksto.
